šniūkoti

šniū́koti, -oja, -ojo žr. šniukštinėti: 1. Vilkas bešniūkodamas ažjuto, ką durnius, jo draugas, guli TDrIV236(Prng). 2. Ko čia šniū́koji pakampėm?! Švnč. Visur tik šniū́koja kap šunes Švnč. 3. žr. 1 šniaukti 1: Būdavo, paskels ryte i šniū́koja taboką Dglš.